Lanko atraminiai protezai

Tiltiniai protezai:


Tiltinis protezas – tai neišimama ortopedinė konstrukcija, primenanti tiltą, kuri tvirtinama prie dantų vainikėliais.

Tiltinis protezas yra populiariausias trūkstamų dantų atstatymo būdas. Tiltas naudojamas, kai nėra vieno ar kelių dantų.

Įstatyti tiltinį protezą galima tik tuo atveju, jei iš dešinės ir kairės tarpo, kur nėra savų dantų, pusių yra dantys, prie kurių

galima būtų tvirtinti tiltą. Šie atraminiai dantys nušlifuojami ir ant jų užmaunami vainikėliai. Prie šių vainikėlių tvirtinama

protezo dalis, pakeičianti trūkstamą dantį.

Pranašumai:

1. Puiki estetinė išvaizda;

2. Žymiai komfortiškiau nei išimami protezai;

3. Greičiau priprantama;

4. Tiltai įprastai – metalo keramikos konstrukcijos.

Trūkumai:

1. Būtina šlifuoti šalia esančius dantis;

2. Su laiku atraminiai dantys gali sugesti ir pradėti klibėti dėl didelės apkrovos, jeigu tiltinis protezas pakeičia kelis dantis

(didelis tarpas tarp atraminių dantų);

3. Dėl kaulinio audinio išsaugojimo tiltų naudojimas yra ribotas. Pašalinus dantį, toje vietoje esantis kaulas nebegauna krūvio,

t.y. nefunkcionuoja. Tai sąlygoja kaulo tirpimą ir atrofiją. Dėl šių priežasčių pirmenybė teikiama implantams, kadangi implantas

 funkcionuoja pats ir sudaro prielaidas funkcionuoti jį laikančiam kaului.

4. Tiltiniai protezai brangesni nei išimami protezai. 

Merilendo tiltiniai protezai.

Merilendo tiltu pakeičiamas nesantis dantis, tvirtinant jį ant greta tarpo esančių dviejų dantų iš vidinės (liežuvio) pusės metaline

„letenėle“. Naudojant Merilendo tiltą, reikia mažiau šlifuoti greta tarpo esančius dantis, šlifuojamas tik jų vidinis paviršius.

Merilendo tiltas naudojamas tada, jei greta esantys dantys yra sveiki.

1. Idealiai tinka kaip laikinos restauracijos priemonė.

2. Šie protezai neilgaamžiai, kadangi metalinės „letenėlės“ gali atsiklijuoti nuo dantų dėl didelės apkrovos.

3. Neracionalu protezuoti galinius dantis, naudojamas tik priekiniams.


Metalo keramikos tiltinių protezų gamybos procesas:


Tiltinų protezų gamybos atveju pas gydytoją reikia apsilankyti tris-keturis kartus. 

1. Nuskausminimas.

Prieš šlifuodamas  atraminius dantis, ant kurių bus vainikėliai, gydytojas būtinai nuskausmins ne tik dantį, bet ir minkštuosius

audinius, t.y. dantenas.

2. Atraminių dantų preparavimas.

Norint uždėti tiltą, reikia nušlifuoti du šalia defekto vietos esančius dantis. Metalo keramikos vainikėlio storis būna 1,4-1,7 mm,

todėl prieš uždedant vainikėlius, reikia sumažinti dantų dydį, nušlifuojant juos iš visų pusių tiek, koks yra vainikėlio storis. Preparuodamas dantis vainikėliams uždėti, gydytojas ne tik sumažina jų dydį, bet ir suteikia tam tikrą formą. Be specialios formos,

danties kaklelio dalyje daromi pakopiniai nuolydžiai.

3. Abiejų žandikaulių atspaudų darymas.

Norint pagaminti tiksliai tinkantį tiltą, daromi ne tik nušlifuotų dantų atspaudai, tačiau ir priešingo žandikaulio dantų lanko atspaudai,

kad būtų galima paruošti tikslų būsimo tilto modelį, atsižvelgiant į antagonistinius dantis. Tada atspaudai siunčiami į dantų technikos laboratoriją, kur pagal juos išliejamas gipsinis modelis – tiksli dantų kopija. Būtent ant šio modelio gaminamas tiltinis protezas. 

4. Tilto spalvos parinkimas.

Jeigu gaminamas metalo keramikos tiltas, reikia, kad jo spalva nesiskirtų nuo natūralios greta esančių dantų spalvos. Pagal specialų spalvų gamos pavyzdį gydytojas nustato paciento dantų spalvą, tai reikalinga parenkant gaminamo tilto spalvą.

5. Laikinas tiltas.

Laikinas tiltas dedamas, kol bus gaminamas nuolatinis protezas. Laikinas tiltas saugo atraminius dantis nuo įvairių dirgiklių (pavyzdžiui,

temperatūros poveikio, jei dantys yra gyvi) ir estetinio vaizdo atkūrimui, ypač, jei protezuojami priekiniai dantys. Laikinas tiltas paprastai

gaminamas iš plastmasės; šį protezą gamina pats gydytojas arba jis gaminamas dantų technikos laboratorijoje, priklausomai nuo konkrečios

situacijos. Laikinas tiltas tvirtinamas prie dantų laikinu cementu, kad jį būtų galima lengvai nuimti kito apsilankymo pas odontologą metu.


Antras apsilankymas. Metalo karkaso matavimas:


Jei naudojamas metalo keramikos tiltas, laboratorijoje pirmiausia pagaminamas metalinis tilto pagrindas – metalo karkasas. Antro

apsilankymo dantų gydymo klinikoje metu karkasas yra pamatuojamas ir įsitikinus, kad jis tiksliai tinka, vėl siunčiamas į dantų technikos laboratoriją, kurioje jis padengiamas specialia keramikos mase, dėl kurios dantis yra tokios pačios spalvos, kaip ir natūralūs dantys.


Trečias apsilankymas. Tiltinio protezo įstatymas:


Po to, kai gydytojas dar kartą įsitikina, kad vainikėliai idealiai tinka dantims, t.y. glaudžiai prie jų priglunda ir netrukdo sąkandžiui, o jų

forma ir spalva yra reikiamos tinkamos, jis pademonstruoja darbo rezultatus pacientui, kad išgirstų jo nuomonę. Jeigu pacientas yra patenkintas,

odontologas pradeda galutinį darbų etapą – tilto tvirtinimą prie ant dantų. Vainikėliai pritvirtinami specialiu cementu. Cementas paskirstomas

vainikėlio viduje ir tiltas maunamas ant dantų. Cemento perteklius pašalinamas specialiu instrumentu. Gali būti, kad gydytojas iš pradžių tvirtins

tiltą laikinu cementu – tokiu atveju gydytojas turi paaiškinti, kodėl šiuo atveju tai būtina. Po tam tikro laiko gydytojas tiltą pritvirtins jau nuolatiniu

cementu, tik tada protezavimo procesas bus užbaigtas.


Merilendo tiltiniai protezai:


Merilendo tiltu pakeičiamas nesantis dantis, tvirtinant jį ant greta tarpo esančių dviejų dantų iš vidinės (liežuvio) pusės metaline „letenėle“.

Naudojant Merilendo tiltą, reikia mažiau šlifuoti greta tarpo esančius dantis, šlifuojamas tik jų vidinis paviršius.

Merilendo tiltas naudojamas tada, jei greta esantys dantys yra sveiki.

1. Idealiai tinka kaip laikinos restauracijos priemonė.

2. Šie protezai neilgaamžiai, kadangi metalinės „letenėlės“ gali atsiklijuoti nuo dantų dėl didelės apkrovos.

3. Neracionalu protezuoti galinius dantis, naudojamas tik priekiniams. 

LT