Metalokeramika

Metalo keramikos vainikėliai.

 

Metalo keramikos vainikėliai – tai vainikėliai, kurie yra gaminami iš keramikos ir metalo. Gaminant metalo keramikos vainikėlius,

dantų technikas iš pradžių paruošia metalo karkasą, kuris vėliau padengiamas keramika. Todėl metalo keramikos vainikėliai atrodo natūraliai. 

Metalo keramikos vainikėliais atkuriami priekiniai ir galiniai dantys. Priekinius dantis tokiu būdu protezuoti galima todėl, kad jie atrodo natūraliai.

Galinius dantis galima protezuoti todėl, kad jie išlieka tvirti ir išlaiko didelį spaudimą kramtymo metu. Metalo keramikos vainikėliai labai tiksliai

priglunda prie danties. Metalo keramikos vainikėlių trūkumas yra tas, kad nors jie atrodo estetiškai, tačiau kosmetine prasme jie nusileidžia vien

iš keramikos pagamintoms (keraminėms) plokštelėms. Kadangi metalo keramikos vainikėliuose yra keramikos, jie gali nuskilti ar sulūžti.

Esminis metalo keramikos vainikėlių trūkumas – jie stipriai nudėvi priešais esantį dantį, kurį liečia kramtymo ar sukandimo metu.

         

 

                                                                              http://www.evadenta.lt/wp-content/uploads/11z-160x160.jpg

 

 

 

Metalo keramikos vainikėliai


Vainikėlis – tai dantų restauracijos priemonė, pagaminta laboratorinėmis sąlygomis ir dengianti matomą danties dalį iš visų pusių;

vainikėlis prie danties tvirtinamas specialiu cementu. Vainikėliai naudojami dantų protezavimui, kai dantys yra labai pažeisti karieso, nulūžę, įskilę ar pakito jų spalva, t.y. jei reikia atkurti prarastas dantų funkcijas ar estetinį vaizdą. 

Vainikėliai naudojami šiais atvejais:

▪ Atkuriant anatominę dantų formą;

▪ Atstatant dantų funkcijas;

▪ Sutvirtinant dantis;

▪ Siekiant pagerinti estetinį vaizdą.


Dantų vainikėlių pranašumai


Siekiant atkurti dantį, galima naudoti dantų plombas, tačiau vainikėliai turi kur kas daugiau pranašumų palyginti   su plombomis.

Pagrindiniai dantų vainikėlių pranašumai, palyginti su plombomis, yra:

▪ Atkuriama tikslesnė pradinė danties forma;

▪ Dantis geriau sutvirtinamas.


Dantų vainikėlių paruošimo etapai


Danties vainikėlio paruošimo proceso metu pas odontologą reikia apsilankyti du-keturis kartus. Pirmojo apsilankymo metu dantis

nušlifuojamas (pašalinamas 2 mm sluoksnis, t. y. vainikėlio storis). Nušlifavus dantį, padaromas paciento dantų atspaudas.

Naudojant specialią stomatologinę spalvų gamą, parenkama būsimo vainikėlio spalva, atitinkanti šalia esančių dantų spalvą.

Nušlifavus dantį pagaminamas laikinas vainikėlis, kuris pritvirtinamas prie danties laikinu cementu, kadangi nuolatinio vainikėlio

gamyba dantų technikos laboratorijoje trunka kelias dienas.

Padaryti atspaudai siunčiami į dantų technikos laboratoriją. Laboratorijoje išliejamas modelis iš gipso (tiksli paciento dantų kopija).

Naudodamas šį gipsinį modelį technikas pagamina vainikėlį.


Antras apsilankymas. Vainikėlio metalo karkaso matavimas


Jei protezavimui naudojamas metalo keramikos vainikėlis, laboratorijoje iš pradžių pagaminamas metalinis vainikėlio

pagrindas – metalo karkasas. Antro apsilankymo pas odontologą metu karkasas pamatuojamas ant danties ir įsitikinus, kad jis tiksliai tinka,

vėl siunčiamas į dantų techniko laboratoriją, kurioje jis padengiamas specialia keramikos mase, dėl kurios dantis atrodo tokios pat spalvos,

kaip ir natūralūs dantys.


Trečias apsilankymas. Nuolatinio vainikėlio uždėjimas


Kai odontologas įsitikina, kad vainikėlis idealiai tinka dančiui, t.y. sandariai jį apgaubia ir netrukdo dantų sąkandžiui, o danties forma ir

spalva yra tokie, kokių pageidaujate, odontologas būtinai pademonstruos jums galutinį savo darbo rezultatą ir sužinos jūsų nuomonę. Jei jūs įvertinsite teigiamai, gydytojas pradės galutinį darbų etapą – pritvirtins vainikėlį prie danties. Vainikėlis tvirtinamas specialiu cementu.


Metalo keramikos vainikėlių naudojimo indikacijos


1. Natūralių dantų vainikėlių anatominės formos ir spalvos pažeidimai dėl atsiradusios patologinės būklės (karieso, traumos, pleištinių defektų;

 dantų spalvos pakitimo dėl fluorozės, po plombavimo ar vaistų vartojimo – „tetracikliniai“ dantys ir t.t.) bei įgimtų defektų (anomalaus dantų

 dydžio, formos, padėties, kietųjų audinių struktūros – paveldimi dantų emalio pažeidimai (nepilnavertė amelogenezė) ir kt.)

2. Padidintas dantų kietųjų audinių susidėvėjimas.

3. Metaliniai neišimai protezai, kuriuos reikia keisti.

4. Alerginė reakcija į nenuimamų protezų plastikinę apdailą.

LT