Šaknų kanalų gydymas

Endodontinis gydymas (dantų šaknų kanalų gydymas) – tai danties vidinės ertmės gydymas, būtent tos dalies, kurioje yra pulpa – nervinis danties audinys. Liaudiškai pulpa vadinama „nervu“. Pulpą sudaro kraujagyslės, limfos kapiliarai, nervai ir jungiamasis audinys.

Pagal anatominę sandarą dantį sudaro vainikas ir šaknis (-ys). Danties vainikas – tai danties dalis, esanti virš dantenų; šaknys yra žandikaulių alveolėse. Kraujagyslių ir nervų pluoštas įeina į dantį prie šaknies ar šaknų viršūnių, toliau iki pulpos kameros tęsiasi ilgu ir siauru danties šaknies kanalu.

Bakterijos, patekusios į danties pulpos kamerą per kariozinę ertmę, pradeda aktyviai daugintis. Tai pažeidžia normalų danties funkcionavimą, sukelia nemalonius pojūčius arba skausmą. Organizmas pats negali įveikti šios problemos, kadangi bakterijos ardo ne tik dantį, tačiau ir jo apsaugos sistemą; kraujagyslės nebepajėgia į pažeidimo židinį „atgabenti“ specialių apsauginių ląstelių, kurios gali kovoti su infekcija. Tokį pažeistą nervą reikia šalinti.

Danties nervo (pulpos) uždegimo atveju gydytojo odontologo užduotis yra:
    Uždegimo apimto nervo (pulpos) pašalinimas;

    Šaknų kanalų išvalymas nuo uždegimo apimtų audinių likučių ir mikrobų;

    Šaknų kanalų išplatinimas ir sterilizacija (valymas);

    Šaknų kanalų plombavimas iki šaknies viršūnės nepaliekant ertmių, kad neliktų vietos daugintis bakterijoms.

Pagrindinis kanalo gydymo tikslas yra šaknies funkcijos, būdingos sveikam dančiui, atstatymas. Jeigu danties šaknis yra sveika, galima atstatyti ir patį dantį.
Toliau nurodomos situacijos, kada šaknų kanalų gydymas yra būtinas:

1. Danties pulpos uždegimas (odontologijoje danties pulpos uždegimas vadinamas pulpitu).

2. Gydytojas pradeda gydyti kariesą ir gydymo proceso metu nustato, kad dantis yra pažeistas giliai, o nervinis audinys yra infekuotas;

3.Šalia danties esančios dantenos jautrios, pabrinkusios, pakitusios spalvos;

4. Danties pulpos audinionekrozė(žuvimas). Pulpos audinio nekrozė yra besimptomė. Pacientas nenumano apie tokią savo būklę, kadangi danties neskaudėjo, o dantenos prie danties nepakito.      Todėl net kelerius metus galima nepastebėti, kad reikia gydyti dantų šaknų kanalus. Odontologas tai gali pastebėti padaręs rentgeno nuotrauką. Kai pažeidimo atvejai yra labai aiškūs, rentgeno nuotraukoje matoma tamsi dėmė prie danties šaknies viršūnės. Ši tamsi dėmė parodo, kad aplink šaknies viršūnę, dėl danties viduje esančios infekcijos atsirado ertmė (odontologų vadinama-židiniu).

5. Ant dantenų periodiškai arnuolatos susidaro tam tikri dariniai. Kartais ant dantenų prie dantų atsiranda augliukai, panašūs į spuogus. Odontologijoje tokie dariniai vadinami fistulėmis. Šie dariniai gali atsirasti ir dingti savaime; gali kisti jų dydis. Dažniausiai tai atsitinka prie danties, kurio nervas yra žuvęs, t. y. susirgimas nesukelia simptomų. Fistulių kanalais iš infekuoto danties išteka pūliai, todėl burnoje jaučiamas nemalonus skonis ir, atitinkamai, nemalonus kvapas.

6. Dantys pažeidžiami nelaimingo atsitikimo metu. Dantų, pažeistų dėl nelaimingo atsitikimo (traumos, avarijos ir t.t.), pulpos būklė gali pablogėti ir todėl tenka gydyti šaknų kanalus. Vis dėlto dažniausiai tokios būklės neturi simptomų, taigi reikia padaryti ir įvertinti dentalinę rentgeno nuotrauką. Tokia besimptomė būklė gali trukti kelerius metus. Jeigu dantis pradeda tamsėti, tai yra vienas iš požymių, kad jame vyksta irimo procesai (danties pulpos nekrozė).

Taigi kuo ankščiau pradedamas šaknų kanalų gydymas, tuo daugiau yra galimybių ateityje išvengti nemalonių komplikacijų.

Dantis, kurio šaknies kanalas negydomas, gali pateikti pacientui nemalonių „siurprizų“. Ilgą laiką žmogus gali nejausti jokių simptomų, o staiga gali pajusti visus ūmaus uždegimo požymius: skausmą, dantenų pabrinkimą, veido patinimąir t.t. Netgi uždegimo simptomų nebuvimo atveju infekcija gali smarkiai pažeisti kaulą prie danties ir Jūs galite netekti danties.

Šaknų kanalų gydymo kontraindikacijos:
1. Apydančio pažeidimas;
2. Danties atstatymo galimybės nebuvimas;
3. Kanalo apdorojimo negalimumas;
4. Vertikalus danties lūžimas.

Endodontinę terapiją sudaro šie etapai:

1. Nuskausminimas.
2. Danties izoliavimas nuo burnos ertmėsskysčių.

3. Priėjimo prie pulpos srities užtikrinimas.

4. Šaknų kanalų valymas.

5. Šaknų kanalų plombavimas.

Danties nuskausminimas.

Šaknų kanalų gydymas nėra labai mėgstama procedūra, nes ji asocijuojama su skausmu. Tačiau tai – netiesa, nes šiuolaikinėje odontologijoje jau egzistuoja sąvoka „gydymas be skausmo“. Šaknų kanalų gydymas – tai visiškai neskausminga procedūra, kuri niekuo nesiskiria nuo danties plombavimo.
Prieš pradedant gydyti šaknų kanalus, atliekamas vietinis nuskausminimas. Kad nuskausminimo procedūros metu pacientas nejaustų diskomforto, susijusio su adatos dūriu ir nuskausminanč
io skysčio (anestetiko) pasklidimu, numatoma dūrio vieta patepama didelės koncentracijos anestetiniu geliu. Pacientas visiškai nepajaučia dūrio, t. y. nuskausminama pati nuskausminimo procedūra.
Priėjimo prie šaknų kanalų užtikrinimas.

Prieš pradedant šaknų kanalų valymą, turi būti užtikrinta gera prieiga prie šaknų kanalų. Siekiant užtikrinti gerą priėjimą prie pulpos srities, stomatologiniu grąžtu paruošiama ertmė, einanti tiesiai prie šaknų kanalų. Gydant jaunesnio amžiaus pacientus, prieiga yra patogesnė, nes jų dantų pulpos kameros yra palyginti didelės. Pagyvenusių pacientų dantų ertmės yra mažesnės, todėl irpreparuoti danties ertmę reikia mažiau.

Gydant priekinius dantis, priėjimas daromas iš užpakalinės dantų pusės; gydant krūminius dantis – per kramtomąjį paviršių.  
Šaknų kanalų preparavimas (valymas).

Šaknų kanalų valymas apima mechaninį ir medikamentinį apdorojimą (nes šaknų kanaluose kaupiasi bakterijos). Atliekant šaknų kanalų valymą svarbu pašalinti bakterijas ir pulpos audinį, kuris gali būti nekrozavęs (negyvas) ir infekuotas. Šaknų kanalų mechaninis apdorojimas atliekamas specialiais instrumentais iš nikelio-titano lydinio.
Šie instrumentai yra labai panašūs į tiesias adatas; jie yra tam tikro ilgio ir dydžio, kūgio formos ir šiurkštaus dantyto paviršiaus. Odontologas apdoroja šaknų kanalus naudodamasis tokių instrumentų
rinkiniu.
Medikamentinė dezinfekcija atliekama praplaunat kanalus
specialiu dezinfekciniu tirpalu, naudojant specialius švirkštus su endodontinėmis adatomis.
Šaknies kanalas apdorojamas per visą jo ilgį iki pač
ios šaknies viršūnės, bet ne toliau. Labai svarbu tiksliai nustatyti danties kanalo ilgį, kadangi tai padeda išvengti galimų komplikacijų – po procedūrinių skausmų bei periapikalinių audinių ligų. Numatomo apdoroti kanalo ilgis nustatomas specialiu prietaisu – apeksolokatoriumi ir patikslinamas darant dentalinę rentgeno nuotrauką.
Šakn
ų kanalų plombavimas                       

Taisyklingas šaknies kanalo plombavimas yra pats svarbiausias ir atsakingiausias gydymo etapas. Šaknų kanalų plombavimo sėkmė labai priklauso nuo ankstesnių endodontinių procedūrų atlikimo kokybės; šis danties gydymo etapas lemia viso gydymo baigtį. Pagrindinis plombavimo procedūros reikalavimas – tai hermetiškas šaknų kanalų užpildymas. Prieš pradedant plombuoti, kanalai nusausinami popieriniais kaiščiais.

Pagal odontologijos kokybės reikalavimus, šaknų kanalai plombuojami naudojant kondensacijos metodą (pasta + gutaperčia). Kodėl būtent kondensacijos metodas ir gutaperčia?
Užpildant šaknų kanalus tik pasta, gali atsitikti štai kas:

1. Pastos masė suslūgsta (tai praktiškai nebūdinga gutaperčiai) ir dėl to atsiranda tuščių ertmių, kuriose gali intensyviai daugintis išgyvenusios bakterijos.

2. Kanalų užpildymas tik pasta atliekamas naudojant sukamuosius instrumentus, kurie gali lūžti, ypač jei kanalas yra kreivas; plombuojant kanalus gutaperčia tokių problemų nekyla.

3. Pasta gali padengti tik šaknies kanalo sieneles; tokiu atveju rentgeno nuotraukoje matomas pageidaujamas rezultatas, tačiau iš tikrųjų kanalo šerdis lieka neužpildyta. Per visą ilgį matomas šešėlis. Atlikus šaknies pjūvį matoma tuščia ertmė jos viduje. Naudojant kondensacijos metodą, kanalai užplombuojami sandariai. 

Užplombavus dantų šaknų kanalus, į ertmę, skirtą šaknų kanalus pasiekti, įdedama laikina plomba. Kanalas turi būti užplombuotas iki viršūnės, nepaliekant jokių ertmių ir defektų. Po šios procedūros paskiriamas kito apsilankymo pas odontologą laikas, kurio metu dedama nuolatinė plomba arba dantis ruošiamas protezavimui.

LT