Dantų gydymas
Dantų kariesas (ėduonis)

Viena iš dantų ligų yra dantų kariesas bei jo komplikacijos – pulpitas ir periodontitas. Be to, pasitaiko įvairių emalio ir dentino defektų (hipoplazija, dantų kramtomojo paviršiaus nusitrynimas, pleišto defektai), kurių etiologija ir klinikinė raida skiriasi nuo karieso etiologijos ir klinikinės raidos.

Kas yra dantų kariesas (ėduonis)?

Žodis „kariesas“ reiškia puvimą. Šis terminas buvo taikomas kaulų čiulpų uždegiminės kilmės ligoms (osteomielitui) pavadinti. Nepaisant etiologinių, morfologinių ir klinikinių procesų panašumų nebuvimo, šiuo terminu pradėtos vadinti ir kietųjų danties audinių ligos, kurių išoriniai požymiai pasireiškia danties emalio ir dentino irimu.

Kariesas žinomas jau labai seniai. Literatūroje randama duomenų apie karieso pažeistus žmonių dantis, datuojamus 2500-3000 m. pr. m. e. Šiais laikais įvairiuose pasaulio regionuose dantų kariesas yra nevienodai paplitęs, skiriasi ir jo intensyvumas. Tai lemia įvairūs veiksniai. Visų pirma labai svarbus yra pakankamas fluoro kiekis. Įrodyta, kad organizmui gaunant pakankamai fluoro, kariesas mažiau pažeidžia dantis.

Dantų karieso rizika ir raida labai priklauso nuo viso organizmo būklės (organizmo apsauginių sistemų ir virškinimo trakto būklės, mitybos kokybės ir t. t.). Remiantis šia nuostata, kariesas traktuojamas kaip bendras organizmo sveikatos sutrikimas, pasireiškiantis dantų audinių pažeidimu, todėl būtų tiksliau kariesą vadinti „kariesogenine liga“.

Priežastys, dėl kurių išsivysto dantų kariesas (ėduonis)

Šiuo metu egzistuoja daugiau nei 400 teorijų apie dantų karieso atsiradimo priežastis. Viena iš paskutiniųjų koncepcijų teigia, kad netinkamos burnos higienos atveju (nepakankamai reguliari ir neteisinga priežiūra bei dantų valymas) emalis pasidengia minkštomis apnašomis tose vietose, kurios nenuvalomos kramtymo metu (šoniniai dantų paviršiai, giliau esančios kramtomojo paviršiaus vietos). Šios apnašos tvirtai susiriša su danties paviršiumi ir jose pradeda kauptis įvairios bakterijos ir grybeliai. Apie pusę tokių bakterijų sudaro streptokokai. Į apnašų sudėtį patenkančios mineralinės druskos skatina jo kietėjimą. Toks darinys vadinamas dantų akmenimis. Nusta

tyta, kad dantų akmenyse gyvenančios bakterijos produkuoja pieno rūgštį, kuri gali sukelti emalio demineralizaciją; taip prasideda karieso procesas. Svarbi apnašų sudedamoji dalis yra dekstranas – polisacharidas, kurį gamina dantų apnašų bakterijos. Dekstraną gamina streptokokai iš sacharozės ir todėl manoma, kad didelio kiekio cukraus vartojimas sąlygoja karieso atsiradimą.

Dantų kariesą (ėduonį) skatina:

1. Nesubalansuota mityba, – valgome daug angliavandenių turintį maistą;

2. Hormoniniai organizmo pokyčiai (nėštumas, lytinė branda);

3. Bendrieji somatiniai sutrikimai, silpninantys organizmo ir burnos ertmės mikrofloros atsparumą;

4. Nepakankama dantų higiena;

5. Seilių kiekis, jų sudėtis ir ypatybės. Nustatyta, kad asmenų, kurių dantys yra pažeisti karieso, seilės yra tąsesnės ir jose esančių mineralinių druskų santykis yra pakitęs.

Dantų akmenyse esančių kariesogeniniųbakterijų poveikis pasireiškia nevienodai. Daugelio žmonių atsparumas kariesui yra silpnas; kitų žmonių atsparumas – gana stiprus. Dantų atsparumas kariesui susijęs su organizmo apsauginių sistemų būkle ir kitomis ligomis, kuriomis žmogus serga. Nustatyta, kad žmonėms, kurių imunitetas yra nusilpęs, kariesas vystosi greičiau. Vaikams, sergantiems eksudacine diateze ar rachitu, kariesas išsivysto 1,5-2 kartus dažniau.

Klinikiniai karieso (ėduonies) požymiai

Skiriami nekomplikuoto (paprastas) ir komplikuoto (procesas apima pulpą ir parodontą) karieso tipai.


Pagal pažeidimo intensyvumą kariesas skirstomas į atskirą, daugybinį ir sisteminį.

Pagal klinikinę eigą skiriamas ūmus ir lėtinis kariesas.

Pagal pažeidimo gylį kariesas skirstomas į keturias stadijas:

1. Pradinis kariesas – balzganota arba pigmentuota dėmė;

2. Paviršinis kariesas – emalio dangos pažeidimas ir nedidelio defekto susidarymas;

3. Vidurinis kariesas – kietųjų audinių destrukcija ir defekto, siekiančio vidurinį dentiną, susidarymas, ūmaus karieso atveju – atsiranda skausmingi pojūčiai dėl dirgiklių poveikio;

4. Gilusis kariesas – smarkus danties kietųjų audinių suirimas ir didelės ertmės, atskirtos nuo pulpos plonu dentino sluoksniu, susidarymas.

Pagal lokalizacija dantų kariesas skirstomas į kramtomojo, kontaktinio ir priekaklelinio paviršiaus bei dantų šaknų kariesą.

 

Dantų kramtomojo paviršiaus kariesas
Dantų kramtomasis paviršius nėra lygus. Jame yra iškilimų ir įdubimų, kurie odontologijoje vadinami gumburais, duobelėmis ir vagelėmis. Būtent šiose duobelėse ir vagelėse dažniausiai susiformuoja kariesas. Kodėl taip yra? Todėl, kad tuo metu, kai kramtome maistą, jo likučių lieka duobelėse ir vagelėse. Nepakankamai gerai valant dantis, šepetėlio šereliai nepasiekia jų dugno ir jose susidaro dantų apnašos, o vėliau išsivysto ir kariesas.



Kaip išvengti kramtomojo paviršiaus karieso?
Tai lengva! Jeigu jūsų dantų duobelių ir vagelių nėra pažeidęs kariesas, tai auksinės odontologo rankos gali lengvai užkirsti kelią karieso atsiradimui. Egzistuoja metodika, vadinama hermetinimu, kai dantų duobelių ir vagelių dugnas užpildomas hermetiku. Ir viskas! Tokiu būdu kariesas negali formuotis. Ši procedūra turėtų būti atliekama iš karto, kai išdygsta nuolatiniai dantys. Pagalvokite apie savo vaikų dantų sveikatą ir priežiūrą!

Kontaktinio dantų paviršiaus kariesas
Dantys lie
čiasi vienas su kitu. Apnašos, susikaupusios tarp dantų, sąlygoja kontaktinio dantų paviršiaus karieso formavimąsi. Kodėl taip yra? Todėl, kad tuo metu, kai kramtome maistą, maisto likučių lieka tarp dantų ir dėl nepakankamo tarpdančių išvalymo (šepetėlio šereliai nepatenka tarp dantų ir kontaktinis paviršius nenuvalomas) susidaro dantų apnašos ir vėliau išsivysto kariesas.


Kaip išvengti kontaktinio paviršiaus karieso?
Odontologijoje egzistuoja nuostabi priemon
ė – dantų siūlas, kuriuo galima taisyklingai išvalyti dantis ir pašalinti maisto likučius iš tarpdančių. Būtent tokiu būdu karieso tikimybė sumažinama net iki 80 %. Patikėkite, tai yra tiesa! Norėdami sužinoti, kaip taisyklingai naudoti dantų siūlą, skaitykite toliau pateiktą informaciją (žr. skyrelį “Naudingi informacija” „Taisyklingas dantų valymas“).

Dantų priekaklelinio paviršiaus ir šaknų kariesas
Kariesas dažnai atsiranda prie danten
ų esančioje danties vainiko zonoje. Tai yra pati silpniausia danties dalis, kadangi būtent ten emalis pereina į danties cementą (dantų emalis yra pats tvirčiausias žmogaus organizmo audinys; dantų šaknų cementas nėra tvirtas). Todėl dėl šioje vietoje susikaupusių apnašų išsivysto kariesas. Šio tipo kariesas dažniausiai yra netaisyklingo dantų valymo rezultatas.



Karieso (ėduonies) gydymas - Kokybiška plomba

Jei dantį pažeidė kariesas, reikia jį išvalyti ir atitinkamai užplombuoti ertmę. Plombuojant dažniausiai naudojama šviesoje kietėjanti kompozicinė medžiaga.

Dantų karieso (ėduonies) gydymo eiga:

1. Atliekama anestezija (nuskausminimas).

2. Uždedama koferdama.

3. Išvalomi karioziniai audiniai.

4. Ertmei suteikiama speciali forma;.

5. Į danties ertmę sluoksniais įdedama kompozicinė medžiaga ir atliekama šviesos polimerizacija (kompozicinė medžiaga kietinama specialia lempa). Procedūra kartojama keletą kartų, kol bus atkurta danties forma.

6. Plomba prišlifuojama ir nupoliruojama iki blizgesio.

             Kokybiškos plombos nustatymo kriterijai.

1. Teisingas kramtomojo paviršiaus atstatymas.
Kramtomasis paviršius jokiu b
ūdu neturi būti lygus!

Dantų kramtomajame paviršiuje yra gumburų, duobelių ir vagelių.Šiais dantų gumburais maistas yra kramtomas ir tinkamai susmulkinamas. Kai kariozinis procesas suardo kramtomąjį paviršių, plombuojant danties paviršiaus gumburai turi būti atkuriami.

Kramtomasis paviršius neturi būti lygus, kad dantis neprarastų veiksmingumo ir atliktų savo funkcijas. Jei danties paviršius yra lygus, tai reiškia, kad maistas tikrai tinkamai nesukramtomas. Toliau pateikti paveikslėliai padės geriau suprasti.

       


2. Teisingas kontaktinio paviršiaus atstatymas.

Kontaktinis paviršius tarp gretimų dantų tiesiog turi būti sandarus ir taškinis!

Visi žinome, kad šalia esantys dantys liečiasi vienas su kitu; šis sąlyčio paviršius yra labai svarbi zona. Kontaktinis paviršius saugo tarpdantį ir dantenas nuo tiesioginio maisto patekimo ir atitinkamų neigiamų to pasekmių. Tarpdančiuose likę maisto likučiai yra pagrindinė pirminio bei antrinio karieso formavimosi dantų kontaktiniuose paviršiuose priežastis. Todėl, jei plombuojant dantį nesuformuojamas sandarus taškinis sąlyčio paviršius, maisto likučiai ir toliau kaupsis tarpdančiuose bei kels atitinkamas problemas. Paveikslėlyje parodytas teisingai suformuotas kontaktinis paviršius – jis yra sandarus ir taškinis.


Plombos be kontaktinių taškų.

      

Parodyta: po plomba išsivystęs kariesas ir tarpdančio zonos dantenų uždegimas dėl netaisyklingo plombų sąlyčio.
3. Kaban
čių plombos kraštų nebuvimas.
Geros plombos kraštai neturi b
ūti nukarę!

Kabantis kraštas – tai ant dantenų užtekėjusi plombavimo medžiaga. Paveikslėlyje prarodytas dešinės pusės danties plombos nukaręs kraštas.



Kodėl tai negerai?

Po nukarusiu plombos kraštu kaupiasi maisto likučiai. Tokiose vietose susikaupę maisto likučiai lieka visam laikui, nes pašalinti jų praktiškai neįmanoma – nei šepetėliu, nei dantų siūlu. Paveikslėlyje parodytas pakartotinis karieso susiformavimas po kabančiomis dantų plombomis.



Jeigu yra paliktas kabantis plombos kraštas, pakartotinis kariesas – neišvengiamas.

4. Tuščių ertmių nebuvimas.

Mikroertmės turi būti užpildytos specialia kompozicine medžiaga. Mes suprantame šios sąlygos svarbą!

Po galutinio apdorojimo (plombos poliravimo) plombavimo medžiagų paviršiuose gali atsirasti paviršinės mikroertmės, ypač plombos ir danties (emalio ir kompozito) linijos vietoje. Tokios mikroertmės sąlygoja priešlaikinį plombos susidėvėjimą ir antrinio karieso formavimąsi.

Todėl atlikę galutinį plombos apdorojimą (poliravimą), mes paviršių padengiame specialia kompozicine medžiaga, t.y. šia medžiaga užpildome mikroertmes.

Speciali kompozicinė medžiaga saugo Jūsų plombas nuo priešlaikinio susidėvėjimo bei didina atliktos restauracijos procedūros patikimumą ir ilgaamžiškumą.

Be to, šios kompozicines medžiagos dėl jose esančio fluoro papildomai saugo plombos-danties liniją nuo antrinio karieso vystymosi.

LT